- ištrūkčioti
- ištrū́kčioti tr. išsriūbčioti: Vos ne vos ištrū́kčiojo stiklinėlę alaus Ssk. \ trūkčioti; ištrūkčioti; patrūkčioti; sutrūkčioti
Dictionary of the Lithuanian Language.
Dictionary of the Lithuanian Language.
ištrukčioti — tr. ištraukinėti, ištimpčioti (melžiant): Gerai ištrukčiok, ka neliktų pieno Gs. trukčioti; ištrukčioti; patrukčioti … Dictionary of the Lithuanian Language
patrukčioti — 1. tr. suėmus ar paėmus už ko kiek patampyti: Patrukčiojo, užmetęs meškerę DŽ. Patrukčiojau vadeles, ir bėris pasileido bėgti rš. ║ baigti tampyti (melžiant): Šešias karves iki patrūkčioji (išmelži), rankas skauda Gs. Neverk, vaikeli, mamytė… … Dictionary of the Lithuanian Language
patrūkčioti — K, NdŽ 1. intr., tr. kiek trūkčioti, gūžčioti: Ji patrūkčioja pečiais ir pakraipo galvutę I.Simon. 2. intr. kiek virpėti, suvirpčioti: Patrūkčio[ja] dar žandas Krš. trūkčioti; ištrūkčioti; patrūkčioti; sutrūkčioti … Dictionary of the Lithuanian Language
sutrūkčioti — 1. tr. už ko suėmus trūktelėti, timptelėti: Sutrūkčiok vadžias – važiuok greičiau Lk. 2. intr. imti virpčioti: Veidas pabalo, sustingo, nervingai sutrūkčiojo skruosto raumuo V.Bub. Tada jo lūpos sutrūkčiojo, akys užsimerkė, ir skruostais pabiro… … Dictionary of the Lithuanian Language
trukčioti — trukčioti, ioja, iojo Š; ser 1. tr. L už ko suėmus ar paėmus nestipriai timpčioti: Į lauką išbėgęs lazda jodinėdavau: rykštele plaku, kad greičiau bėgtų, arba vadeles trukčioju, kad piestu stotųsi Mš. Inleido [virvę] ton skylėn, krutina krutina,… … Dictionary of the Lithuanian Language
trūkčioti — trūkčioti, ioja, iojo K, P.Skar, NdŽ, trūkčioti, ioja, iojo; Sut 1. tr. už ko suėmus ar paėmus tampyti, timpčioti. | prk.: Mane žmonės iš visų pusių trūkčioja: papasakok, padėk, patark rš. ║ intr. tarpais smarkokai patraukti, retkarčiais… … Dictionary of the Lithuanian Language